Lapkritis Šaltinių gatvėje
Lygiai prieš metus, 2017-ųjų lapkričio pirmosios vakarę, išsliūkinau paslampinėti po artimą man Šaltinių gatvę. Ir žinote kaip būna – tokiais liūdnais rudens vakarais dažnai prisimeni, kas buvo ir ko nebėra. Šaltinių gatvėje dar neseniai riogsojo kadaise stakles gaminusi “Komunaro” gamykla, kurios šlaitus savo laiku buvo pamėgę narkomanai – švirkštų čia buvo randama sočiai.
Nebėra rusiškų knygų knygyno, buvusio prie pat Šaltinių ir Aguonų gatvių sankryžos, iš dvyliktojo Šaltinių gatvės namo jau kadaise išsikraustė žydų religinė bendruomenė “Chabad Liubavitch” - smalsu buvo dirstelėti pro langus į jų sueigas.
Miestas keitėsi visais laikais – gal tik pastaraisiais metais tai vyksta sparčiau. O mums lieka nuotraukos, iliustracijos – liudijančios, kaip Vilnius atrodė tada, kai gimėme, sulaukėme pilnametystės, kūrėme šeimas ir auginome vaikus. Duos Dievas, ir anūkams galėsime papasakoti, kas savo laiku buvo vietoje tos smėlio dėžės, kurioje nūnai žaidžia. O nuotraukos tuose prisiminimuose padeda nepaklysti.
Štai taip slampinėjant po Šaltinių gatvę ir gimė “Fotomiesto” rubrika, kurioje, tikiu, išvysime patį įvairiausią Vilnių: ir tokį, koks jis yra dabar, tokį, koks jis buvo ir tokį, koks dar tik bus.
Šaltinių gatvė. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt