Profsąjungų rūmai: kaip miršta miesto legenda (3 savaitė)
Pavydėtinas tempas: turbūt taip galima laiką, per kurį buvo nuo žemės paviršiaus nušluoti Profsąjungų rūmai.
Spalio 9-ąją rūmai buvo pradėti griauti, o šiandien čia jau išvysime tik sparčiai tisptančiais plytų ir armatūros krūvas – panašu, kad greitai čia nebeliks nė ženklo, jog kadaise čia stovėjo nustekenti Profsąjungų rūmai, beveik iki paskutinio atodūsio buvę uostu įvairių renginių organizatoriams.
Tiesa, paskutinysis jų – dar gerokai prieš sunkiosios statybinės technikos invaziją ant Tauro kalno suplanuotas Helovynas – pateko į dramatišką padėtį: nors sutartis dėl rūmų nuomos renginiui buvo pasirašyta, tačiau į ją atsainiai buvo numota ranka.
O praėjusio penktadienio vakarą, kuomet Vilnių buvo apgaubusi spalio dulksna, čia demontavimo darbai vyko visu pajėgumu: nors penktadienio, kaip „netikros darbo dienos” nerašytą taisyklę įsisąmoninę piliečiai Islandijos ir Vilniaus gatvėse jau kėlė po antrą putojančio bokalą, ant Tauro kalno darbai vyko visu intensyvumu. Štai tokia ir liko nuotraukose užfiksuota paskutinė serialo „Kaip miršta miesto legenda” serija. Tačiau tai tik pirmasis sezonas. Galima neabejoti: Nacionalinės koncertų salės gimimas užims kvapą, ir nebūtinai dėl grakščių naujojo komplekso architektūrinių linijų.
Profsąjungų rūmų griovimo darbai. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt