Universiteto Gamtos muziejuje - išskirtinis eksponatas

Vilniaus universiteto (VU) gimtadienio proga vyko 15 milijonų metų senumo Diplocynodon genties krokodilo fosilijos sutiktuvės VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros Geologijos muziejuje.

Diplocynodon yra išnykusi krokodilų gentis, kuri Europoje gyveno nuo apatinio eoceno iki vidurinio mioceno (t. y. nuo ~49 mln. m. iki ~13 mln. m.). Jie buvo labai panašūs į dabartinius krokodilus – tai maži plėšrūnai, kurių kūną dengė raginiai skydeliai, o po jais buvo kaulinės plokštelės. Didžiausias rastas Diplocynodon atstovas yra 1,2 metrų ilgio. Tikriausiai jie maitinosi žuvimis, mažais sausumos gyvūnais ir vabzdžiais (ypač kol buvo jauni).

XIX a. D. steineri rūšis buvo nustatyta Štyrijoje (Austrijoje), D. styriacus – Austrijoje ir Prancūzijoje. Trečia – Austrijos rūšis Enneodon ungeri buvo išskirta kaip atskira gentis. 2011 m. Austrijos ir Prancūzijos Diplocynodon rūšys sinonimizuotos su E. ungeri, todėl rūšis dabar vadinama D. ungeri.

Diplocynodon fosilija. Foto: E.Rudnickaitė.

Vilniaus universiteto (VU) gimtadienio proga vyko 15 milijonų metų senumo Diplocynodon genties krokodilo fosilijos sutiktuvės VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros Geologijos muziejuje.

Diplocynodon yra išnykusi krokodilų gentis, kuri Europoje gyveno nuo apatinio eoceno iki vidurinio mioceno (t. y. nuo ~49 mln. m. iki ~13 mln. m.). Jie buvo labai panašūs į dabartinius krokodilus – tai maži plėšrūnai, kurių kūną dengė raginiai skydeliai, o po jais buvo kaulinės plokštelės. Didžiausias rastas Diplocynodon atstovas yra 1,2 metrų ilgio. Tikriausiai jie maitinosi žuvimis, mažais sausumos gyvūnais ir vabzdžiais (ypač kol buvo jauni).

XIX a. D. steineri rūšis buvo nustatyta Štyrijoje (Austrijoje), D. styriacus – Austrijoje ir Prancūzijoje. Trečia – Austrijos rūšis Enneodon ungeri buvo išskirta kaip atskira gentis. 2011 m. Austrijos ir Prancūzijos Diplocynodon rūšys sinonimizuotos su E. ungeri, todėl rūšis dabar vadinama D. ungeri.

Gerai išlikę fosilinio krokodilo Diplocynodon cf. styriacus egzemplioriai rasti Messelio karjero (Vokietijoje) sluoksniuose. Eocene šis karjeras buvo pelkėjantis gėlavandenis ežeras, anoksinė (be deguonies) aplinka jo dugne lėmė tai, kad fosilijos puikiai išliko.

VU Geologijos muziejuje svečiuojasi taip pat puikiai išsilaikiusi krokodilo Diplocynodon cf. styriacus fosilija iš Gračanicos (Bosnija ir Hercegovina). Skeleto ilgis – 100 cm.

Šis krokodilas gyveno neogeno periode, mioceno epochos viduryje (prieš ~15 mln. metų). Laikotarpis sutampa su vidurinio mioceno klimato optimumu. Paskui vyko reikšmingas tiek oro temperatūros, tiek vandenynų giliųjų vandenų temperatūros kritimas, nustatytas matuojant δ18O (Pagal: Hansen et al. 2013). Kito ir kitos klimatą lemiančios sąlygos. Tai sukėlė didelės dalies gyvūnų, tarp jų ir išnykusių krokodilų genčių bei rūšių (prieš ~13 mln. m.), išmirimą.

Taip gerai išlikę fosiliniai krokodilai randami retai.

Išskirtinę fosiliją pamatyti bus galima balandžio 2–15 d. darbo dienomis 10–18 val. M. K. Čiurlionio g. 21/27, 2 a., Geologijos ir mineralogijos katedroje, 231 k. (įėjimas iš M. K. Čiurlionio gatvės).

 

Vilniaus universiteto (VU) gimtadienio proga vyko 15 milijonų metų senumo Diplocynodon genties krokodilo fosilijos sutiktuvės VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros Geologijos muziejuje.

Diplocynodon yra išnykusi krokodilų gentis, kuri Europoje gyveno nuo apatinio eoceno iki vidurinio mioceno (t. y. nuo ~49 mln. m. iki ~13 mln. m.). Jie buvo labai panašūs į dabartinius krokodilus – tai maži plėšrūnai, kurių kūną dengė raginiai skydeliai, o po jais buvo kaulinės plokštelės. Didžiausias rastas Diplocynodon atstovas yra 1,2 metrų ilgio. Tikriausiai jie maitinosi žuvimis, mažais sausumos gyvūnais ir vabzdžiais (ypač kol buvo jauni).

XIX a. D. steineri rūšis buvo nustatyta Štyrijoje (Austrijoje), D. styriacus – Austrijoje ir Prancūzijoje. Trečia – Austrijos rūšis Enneodon ungeri buvo išskirta kaip atskira gentis. 2011 m. Austrijos ir Prancūzijos Diplocynodon rūšys sinonimizuotos su E. ungeri, todėl rūšis dabar vadinama D. ungeri.

Gerai išlikę fosilinio krokodilo Diplocynodon cf. styriacus egzemplioriai rasti Messelio karjero (Vokietijoje) sluoksniuose. Eocene šis karjeras buvo pelkėjantis gėlavandenis ežeras, anoksinė (be deguonies) aplinka jo dugne lėmė tai, kad fosilijos puikiai išliko.

VU Geologijos muziejuje svečiuojasi taip pat puikiai išsilaikiusi krokodilo Diplocynodon cf. styriacus fosilija iš Gračanicos (Bosnija ir Hercegovina). Skeleto ilgis – 100 cm.

Šis krokodilas gyveno neogeno periode, mioceno epochos viduryje (prieš ~15 mln. metų). Laikotarpis sutampa su vidurinio mioceno klimato optimumu. Paskui vyko reikšmingas tiek oro temperatūros, tiek vandenynų giliųjų vandenų temperatūros kritimas, nustatytas matuojant δ18O (Pagal: Hansen et al. 2013). Kito ir kitos klimatą lemiančios sąlygos. Tai sukėlė didelės dalies gyvūnų, tarp jų ir išnykusių krokodilų genčių bei rūšių (prieš ~13 mln. m.), išmirimą.

Taip gerai išlikę fosiliniai krokodilai randami retai.

Išskirtinę fosiliją pamatyti bus galima balandžio 2–15 d. darbo dienomis 10–18 val. M. K. Čiurlionio g. 21/27, 2 a., Geologijos ir mineralogijos katedroje, 231 k. (įėjimas iš M. K. Čiurlionio gatvės).

 

Gerai išlikę fosilinio krokodilo Diplocynodon cf. styriacus egzemplioriai rasti Messelio karjero (Vokietijoje) sluoksniuose. Eocene šis karjeras buvo pelkėjantis gėlavandenis ežeras, anoksinė (be deguonies) aplinka jo dugne lėmė tai, kad fosilijos puikiai išliko.

VU Geologijos muziejuje svečiuojasi taip pat puikiai išsilaikiusi krokodilo Diplocynodon cf. styriacus fosilija iš Gračanicos (Bosnija ir Hercegovina). Skeleto ilgis – 100 cm.

Šis krokodilas gyveno neogeno periode, mioceno epochos viduryje (prieš ~15 mln. metų). Laikotarpis sutampa su vidurinio mioceno klimato optimumu. Paskui vyko reikšmingas tiek oro temperatūros, tiek vandenynų giliųjų vandenų temperatūros kritimas, nustatytas matuojant δ18O (Pagal: Hansen et al. 2013). Kito ir kitos klimatą lemiančios sąlygos. Tai sukėlė didelės dalies gyvūnų, tarp jų ir išnykusių krokodilų genčių bei rūšių (prieš ~13 mln. m.), išmirimą.

Taip gerai išlikę fosiliniai krokodilai randami retai.

Išskirtinę fosiliją pamatyti bus galima balandžio 2–15 d. darbo dienomis 10–18 val. M. K. Čiurlionio g. 21/27, 2 a., Geologijos ir mineralogijos katedroje, 231 k. (įėjimas iš M. K. Čiurlionio gatvės).