Vilniaus tyrinėjimas: totalitarizmo ženklų pėdsakais

Vilniaus tyrinėtojų laukia ne viena įdomi akimirka – savivaldybės puslapyje paskelbti sostinės istorijos tyrėjų-stipdendinkų darbai. 

Vilniaus miesto savivaldybė pernai metais kvietė prisidėti prie sostinės istorinio pažinimo ir sukvietė mokslininkus bei tyrėjus dalyvauti konkurse istorijos tyrėjų stipendijai gauti. Trečius metus iš eilės skiriamos stipendijos mokslininkams skatina ir toliau puoselėti Vilniaus miesto tapatybę, kviečia domėtis Vilniaus miesto istorija, taip kuriant istorinės atminties gyvybingumą, rašoma savivaldybės puslapyje.

Pernai konkurso būdu stipendijos paskirtos VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. Tomas Grunskis, dr. Martynas Mankus ir dr. Liutauras Nekrošius), architektei doc. Giedrei Ingridai Laukaitytei-Malžinskienei bei istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. Gabrielei Jasiūnienei.

Mokslininkai dirbo ties išskirtomis keturios prioritetinės temos: Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba), Vilniaus didikų rezidencijos, Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai) bei Totalitarizmo ženklų identifikavimas.

Jau nebeegzstuojantys Profsąjungų rūmai. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Sostinės pokario laikų architektūra besidominčius vilniečius turėtų itin sudominti VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. T. Grunskis, dr. M. Mankus ir dr. L. Nekrošius) tyrimas, orientuotą į savivaldybės patvirtintą temą „Totalitarizmo ženklų identifikavimas“.

Štai ištrauka iš šio darbo, bylojanti apie tai, kaip Sovietų Sąjungos Ministrų Taryba 1948 metais planavo per karą gerokai nukentėjusio Vilniaus atstatymą. Laikraštyje „Tiesa" 1948 metų balandžio pirmąją paskelbtame nutarime „Dėl priemonių Vilniaus miestui atstatyti“ buvo skelbiama:

TSR  Sąjungos  Ministrų  Taryba  priėmė  platų  nutarimą  dėl  priemonių  Vilniaus  miestui  atstatyti.  Nutarimas  numato: 

‐ atstatyti ir atiduoti eksploatacijon 1948 metais Vilniaus mieste 3000 kvadratinių metrų ir  atlikti kapitalinį remontą 15.000 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto;

 ‐ atstatyti „Žoržo“ viešbutį, kurio atstatomieji darbai turi būti pradėti 1948 metais; 

‐  paleisti  darban  1948  metais  pirmąją  eilę  naujojo  miesto  vandentiekio  6000  kubinių  metrų per parą pajėgumo ir tolesnė statyba miesto vandentiekio 12.000 kubinių metrų per parą  pajėgumo; 

‐ atstatyti mieste 1948—49 metais metalinį tiltą per Neries upę; 

‐ pastatyti 1949‐50 metais naują miesto pirtį 200 vietų ir garažą 100 automašinų; 

‐  pastatyti  troleibusų  linijas,  paruošiant  technikinę  dokumentaciją  1948  metais  ir  pradedant statybą 1949 metais; 

‐ atlikti 1948 metais didelės apimties darbus gatvių ir aikščių grindiniui patobulinti; 

‐  pastatyti  1948—1950  mokyklų  pastatus  2600  vietų,  tame  skaičiuje  1948  metais  600  vietų; 

‐  atstatyti  1948—1950  metais  Vilniaus  Valstybinio  Universiteto  medicinos  ir  miškų  fakultetų  mokomuosius  korpusus  ir  studentų  bendrabučius,  o  taip  pat  pastatyti  mokslo  darbuotojų namus; 

‐ pastatyti ir atiduoti eksploatacijon 1948 metais tuberkuliozės ligoninę ir kūdikių namus, o  1949—1950 metais vaikų ligoninę, gimdymo namus ir vaikų lopšelius; 

‐  pastatyti  mieste  1948—1950  metais  du  kino  teatrus  1200  vietų,  atiduodant  eksploatacijon vieną 600 vietų kino teatrą 1948 metais; 

‐ pastatyti ir išplėsti stadioną Vilniuje, įvykdant darbus j 1948—50 metais už du milijonus  rublių; 

‐ atlikti 1948 metais paruošiamuosius darbus centriniam j kultūros ir poilsio parkui įrengti; 

‐  organizuoti  konkursą  sudaryti  projektams  Vilniaus  Į  mieste  Pergalės  paminklui,  Vyriausybės Rūmams ir operos teatrui pastatyti; 

‐ baigti atstatyti centrinę elektrinę 1948 metais, pakeliant jos pajėgumą iki 8,6 tūkstančio  kilovatų; pradėti statybą naujos šiluminės elektrinės, įvykdant 1948 metais naujosios elektrinės  kapitalinius darbus 3,5 milijono rublių sumai; 

‐  pradėti  statyti mieste  1948 metais  stambų  konditerijos  fabriką  ir  įvykdyti  1949 metais  paruošiamuosius darbus naujo šaldytuvo statybai; 

‐  pastatyti  Vilniuje  stambius  sąjunginės  reikšmės  elektrotechnikos  dirbinių  ir  dažymo  įrengimų  fabrikus,  šiam  Į  tikslui  šių  metų  liepos  mėnesį  nustatyti  vietas  ir  laiką  šių  fabrikų  statybai; 

‐  paleisti  veikti  1948  metais  centrinį  telegrafą  ir  tarpmiestinę  telefono  stotį,  o  iki  1949  metų Gegužės Pirmosios automatinės telefono stoties pirmąją eilę 4000 numerių; 

‐ atstatyti ir rekonstruoti geležinkelio stotį Vilniuje, pradedant darbus 1949 metais; 

‐ išskirti 1948 metų navigacijai Neries upės keleiviniam transportui 3 garlaivius, o taip pat  įrengimus papildomiesiems darbams įvykdyti Neries upėje Vilniaus apylinkėse.

Išsamų tyrimą kartu su išlikusių ir nugriautų pastatų sąrašais rasite ČIA.