Covid-19: situacija Santariškėse ir atraminėse ligoninėse

Lapkričio 17 dienos duomenimis, VUL Santaros klinikose gydomi 154 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 28 – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš 154 sergančiųjų – 3 vaikai.

Šiandien atraminėse ligoninėse gydomi 208 pacientai: Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – 122 pacientai, iš jų – 4 Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Alytaus V. Kudirkos ligoninėje – 43 pacientų, iš jų – 4 Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Ukmergės ligoninėje – 27 pacientai, iš jų – 2 Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 16 pacientų.

Šio ryto duomenimis Vilniaus regiono ligoninėse užimta 94 procentai visų Covid-19 pacientų gydymui skirtų lovų.

„Šiandien-rytoj neįrengus 100 papildomų lovų koronavirusu užsikrėtusiųjų gydymui Vilniaus regione, naujiems pacientams pagalbos teikimas sutriks. Kaip paslaugas organizuojanti įstaiga labai prašome visų partnerių susitelkimo, geranoriškumo ir greitos reakcijos. Visi suprantame, jog turime imtis galbūt ne visai įprastų, patogių sprendimų, kad užtikrintume pagalbą visiems pacientams. Kol kas nepavyksta įgyvendinti užsibrėžto tikslo, kad jau šiandien Alytaus V.Kudirkos ligoninėje būtų papildomų 30, Ukmergės ligoninėje – 30, Druskininkų ligoninėje – 10, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – 60 vietų“, - Santaros klinikų pranešime žiniasklaidai cituojama kalba Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

covid

Vilniaus regiono ligoninėse užimta 94 procentai visų Covid-19 pacientų gydymui skirtų lovų. Foto: Saulius Žiūra.

Aiškėja būtinybė bendradarbiauti jau ne tik regiono viduje, bet ir dalintis pajėgumais tarp regionų įstaigų, todėl apkrova bei iššūkiai organizuojančioms įstaigoms tik auga. Šiuo metu Santaros klinikose iš visų 47 regiono reanimacijos-intensyvios terapijos vietų yra įrengta 36. Anot direktorės, klinikos ir toliau stiprins pajėgas būtent šiame sektoriuje – teikdamos paslaugas pačios sunkiausios būklės pacientams, todėl būtina, jog kitos regiono ligoninės padėtų pasirūpinti likusiais pacientais. 

Santaros klinikose gydomi sunkiausia Covid-19 forma sergantys pacientai, kuriems dėl virusinio plaučių pažeidimų sukelto kvėpavimo nepakankamumo nepadeda dirbtinė plaučių ventiliacija. Tokiems pacientams taikoma ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO). Šiandien klinikose pradeda veikti 14 papildomų reanimacijos ir intensyvios terapijos vietų Covid-19 sergantiems pacientams. Atidaromas ECMO padalinys pacientams su sunkiausiu plaučių pakenkimu, kai gyvybei palaikyti deguonį tenka tiekti tiesiai į kraują. Naujai įrengtame EKMO poskyryje vienu metu galima gydyti 7 Covid-19 pacientus. 

„Labai svarbus klausimas yra ne tik kuo skubesnis gydymui skirtų vietų paruošimas, bet ir galintis dirbti personalas. Sprendimus reikia priimti jau šiandien, kad rytoj būtų kam gydyti sergančiuosius. Svarstomi keli variantai – pasikviesti pagalbą iš išorės (rezidentai, poliklinikų personalas, kitų ligoninių medikai) ir darbui su Covid-19 pacientais naudotis saviizoliacijoje esančių kolegų pagalba. Manyčiau, jog nėra vieno teisingo sprendimo. Greičiausiai, privalėsime galvoti apie abiejų variantų derinimą“, – sako A. Bilotienė Motiejūnienė.

 

Augant susirgimų koronavirusu bei ligonių skaičiui, Vilniaus miesto savivaldybė toliau didina šiai ligai gydyti skirtus pajėgumus. Didžiausiu pandemijos iššūkiu vis dar pripažįstamas personalo trūkumas, bet lygiagrečiai rūpinamasi ir stacionarių gydymo vietų skaičiaus didinimu, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad COVID-19 gydymui kaip atraminė ligoninė (užsipildžius regioninei COVID-19 ligoninei – Santaros klinikoms) paskirta Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL). COVID-19 ligonių gydymo pagalbai ji buvo pajungta spalio pabaigoje (Antakalnio g. 124 korpusas), tačiau pagalba teikiama nuo pavasario.  

Praėjusią savaitę šioje ligoninėje pacientų skaičius buvo stabilus – gydyti 80-85 sergantieji koronavirusu, išrašytuosius pakeičiant naujiems pacientams. Tačiau šį savaitgalį šis skaičius pašoko iki 124, antradienio, lapkričio 17-osios, rytą jis siekė 122. 

VMKL ligoninėje, pradėjus nuo 30 lovų, skirtų COVID-19 pacientams, šiandien šiam tikslui paruošta 130 lovų ir suburtas atitinkamo dydžio personalas.  

Šioje ligoninėje dalyje palatų tilptų po dvi lovas, nors dabar stovi tik po vieną. Tačiau tam reikalingi papildomi deguonies „taškai", kurie pastarąją savaitę savivaldybės rūpesčiu įrenginėjami. Savivaldybė taip pat aprūpino ligoninę trūkstamais pulsoksimetrais. 

covid2

 Savivaldybės rūpesčiu įrenginėjami deguonies taškai. Foto: Saulius Žiūra.

Galvojant apie stacionarių gydymo įstaigų delegavimą koronaviruso ligoniams, kaip galimas variantas svarstoma ir VMKL poliklinika, kur be itin didelių investicijų ir pertvarkų galėtų būti įrengta apie 100 vietų. 

Pasirinkus šį variantą tektų spręsti ir personalo problemas. Kritiniu atveju šios poliklinikos pacientai galėtų būti laikinai patikėti Antakalnio poliklinikos (Antakalnio g. 59) šeimos gydytojams, o VMKL poliklinikos gydytojai po tam tikro kvalifikacinio pasirengimo būtų pervesti gydyti sergančiųjų koronavirusu.  

Kol kas kaip realesnis ligoninės vietų rezervas skaičiuojamas VMKL korpusas Antakalnio g. 57, kur, pasak ligoninės direktoriaus Narimanto Markevičiaus, perpus sumažinus chirurgijos ir terapijos paslaugų teikimą, būtų galima naudotis mažiausiai 50 lovų su privestu deguonimi.

 

„Santaros klinikų skaičiavimu, šiuo metu Vilniaus regione yra apie 300 koronavirusu sergantiems ligoniams sukurtų vietų. Prieš savaitę buvo išsakytas Santaros klinikų vadovų lūkestis, kad šis skaičius turėtų būti kuo skubiau padvigubintas, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis. – Tam, žinoma, būtų reikalingas ir regioninių ligoninių pasijungimas, kuriam mes, deja, negalime turėti įtakos, bet labai tikėtumės Sveikatos apsaugos ministerijos valios pareiškimo, nes ne viena kol kas linkusi atsisakyti. O kol tos pagalbos trūksta, turime skubiai ieškoti savų rezervų, rūpindamiesi ir laikinosios ligoninės kūrimu." 

Savivaldybė primena, kad visi šie ligoninių pritaikymai COVID-19 gydymui arba slaugai vyksta už jos pačios lėšas, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, rugpjūčio mėnesį paskirsčiusi 50 mln. eurų finansavimą ligoninių pritaikymui COVID-19 gydymui, Vilniaus savivaldybei priklausančioms ligoninėms finansavimo neskyrė. Tuo tarpu Santaros klinikos gavo 14,2 mln. eurų, o Kauno klinikos – apie 10 mln. eurų. 

Ieškant ligoninės, kur būtų galima slaugyti po koronaviruso jau sveikstančius vyresnio amžiaus ligonius, kuriems nebereikia specialaus gydymo, buvo įvertinta ir Šv. Roko ligoninė. Taip pat šiam tikslui vertinama ir M. Marcinkevičiaus ligoninė, bet čia tektų spręsti ir 200 slaugos pacientų perkėlimą į kitas vietas. 

Rengiantis tokiam variantui, kol kas M. Marcinkevičiaus ligoninėje buvo rasta maksimaliai tinkama vieta papildomoms skysto deguonies talpykloms įrengti – jo reikia ne tik sergantiems koronavirusu. Esamos ligoninės deguonies tiekimo galimybės nepakankamos – nors ligoninė turi 70 deguonimi aprūpintų lovų, šis skaičius iškart žymiai sumažėja, kai reanimacijoje įjungiamas dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas. 

Savivaldybė taip pat tariasi su Molėtų ligonine, kad būtų galimybę ten perkelti dalį slaugos ligonių. Tačiau tam pirmiausiai reikalingas Operacijų vadovo sprendimas. 

Laikinąją ligoninę, kurios prireiktų užsipildžius kitų COVID-19 ligoninių lovoms, suplanuota įrengti parodų centre „Litexpo". Deramasi dėl nuomos sąlygų, o paraleliai atliekami viešieji pirkimai dėl dujų talpyklų pirkimo arba nuomos, deguonies sistemos įrengimo ir aprūpinimo įvairia gydymo įstaigai reikiama įranga. Šios sutartys nebus aktyvuotos, kol jų nereikės, tačiau gali būti, kad deguonies talpyklos bus pastatytos iš anksto arba nukreiptos į kitą ligoninę. 

Vilniaus miesto savivaldybę jau dabar pasiekia pasiūlymai iš dirbančių ar buvusių medikų – jie norėtų padėti, jei būtų atidaryta laikinoji ligoninė. 

Skubiai įrenginėjant „kovidinius" skyrius, praėjusią savaitę savivaldybės Administracijos direktoriaus vardu buvo kreiptasi bene į 100 įstaigų, prašant paskolinti įvairiausių priemonių – nuo funkcinių ir reanimacinių lovų ir deguonies koncentratorių iki planšečių ligonių bendravimui su artimaisiais. Dalis tokių priemonių jau gauta dovanų. 

Gydytojams skirtų asmeninių apsaugos priemonių rezervas, kurį turi Vilniaus miesto savivaldybė, šiems metams pakankamas, nuosekliai pildomas. Apie valstybinį rezervą savivaldybė jokių žinių vis dar negauna.  

Savivaldybė ne pirmą kartą sulaukia moksleivių tėvų klausimų, kodėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) operatyviai neinformuoja apie moksleivių klasėje atsiradusius COVID-19 atvejus ir būtinąją saviizoliaciją. Todėl šią NVSC pareigą, konsultacijas tokiais atvejais tenka atlikti Vilniaus visuomenės sveikatos biurui. 

Reaguodama į skundus dėl informacijos vėlavimo, Vilniaus miesto savivaldybė išanalizavo NVSC taikomą sistemą kontaktų su sergančiais rinkimui ir informavimui, rado joje besidubliuojančių darbų, kas trukdo operatyviai informuoti visus rizikos grupėje esančius gyventojus. Savivaldybė pateikė pasiūlymus NVSC, kaip keisti šią sistemą. 

Mobiliame punkte V. Gerulaičio g. 1 per dieną gali būti ištirti 1100 žmonių. Praėjusią savaitę, Sveikatos apsaugos ministerijai paprašius užtikrinti, kad į mobilius punktus besikreipiantys žmonės būtų ištiriami per 24 val., Vilniaus visuomenės sveikatos biuras suplanavo šį skaičių padidinti iki 1300, bet kol kas papildomos pamainos nereikia - pirmadienio rytą Vilniaus mobiliame punkte buvo 200 laisvų vietų tyrimui.  

Vilnius atnaujina COVID-19 statistikos puslapį, ČIA bus daugiau informacijos realiu laiku apie savivaldybės ligoninėse hospitalizuotų ligonių skaičių

Nuo šiol savivaldybė nuolat informuos apie koronaviruso pandemijos valdymo naujienas Vilniaus mieste.